Naudinga Informacija

Išmetimo sistema ir duslintuvas nėra tos pačios savokos. Išmetimo sistemoje gali iš viso nebūti duslintuvo, juolab kai duslintuvas yra, matyt, labiausiai galingumą sumažinanti išmetimo sistemos dalis. Tačiau be duslintuvo apsieiti neįmanoma todėl, kad automobilio variklis keltų labai didelį triukšma.

Pagrindinės išmetimo sistemos vamzdyno dalys yra išmetimo kolektorius, katalizatorius ir duslintuvo bakelis. Katalizatoriai reikalingi sumažinti teršalu emisiją, bet jie sukuria ir papildoma pasipriešinimą dujoms. Galima naudoti didesnio laidumo katalizatorius, kad butu mažesnis pasipriešinimas, bet daugelyje šalių tai yra draudžiama dėl ekologijos.

Sportiniai – Įmantresni

Galingesniems varikliams dažnai pritaikoma dviguba išmetimo sistema. Tokia dažniausiai naudojama sportiniuose automobiliuose. Didesnei galiai pasiekti vidurinė išmetimo sistemos dalis dažnai turi susikertančią jungtį – papildomą H formos vamzdį arba vamzdžiai susikerta vienoje vietoje ir susidaro X formą. Tai padeda sulyginti slegį abiejuose išmetimo vamzdžiuose ir palaikyti kiek įmanoma mažesnį sukuriamą pasipriešinimą dujoms.

Manoma, kad paskutinis esantis išmetimo vamzdis turi buti kuo didesnis, kad sukurtų kuo daugiau galios. Bet tai – ne taisyklė. Uždetas pernelyg didelis išmetimo vamzdis sumažins automobilio prošvaisą ir padidins tikimybę jį užkabinti, kai važiuos nelygiu paviršiumi. Išmetimo sistema automobilyje – labai svarbus elementas ir jis privalo buti tvarkingas.

Nesutvarkyta išmetimo sistema skleidžia nemalonų garsą. Jeigu duslintuvas prakiuręs automobilio priekyje, salone ne tik girdimas skardus garsas, bet ir užuodžiamas išmetamųjų dujų kvapas. Ilgesnėje kelionėje tai gali pakenkti vairuotojo ir keleiviu sveikatai.

Svarbūs Elementai

Dauguma modernių automobilių turi trijų dalių katalizatorius. Kiekviena iš šiu daliu redukuoja po vieną išmetamujų dujų komponentą: anglies monoksidą, angliavandenilius ir azoto oksidus. Katalizatoriai buna dviejų rūšių: redukciniai ir oksidaciniai. Abiejų rūšių aktyvioji medžiaga yra keramine, padengta kelių atomų storio katalizinių savybių turinčio metalo (platinos, rodžio ar paladžio) sluoksniu.

Šiuolaikiniuose katalizatoriuose veikia cheminės kontrolės sistema, katalizatoriaus korpuse montuojamas vadinamasis lambda zondas. Jis matuoja deguonies kiekį išmetamosiose dujose. Duomenys iš zondo siunčiami į elektroninį variklio valdymo bloką. Pagal gautus duomenis jis reguliuoja degiojo mišinio kuro ir oro santykį – kad geriau sudegtų kuras.

Mažina Kenksmingumą

Pagrindinė katalizatoriaus paskirtis – mažinti kenksmingų dujų išmetimą į aplinką, t. y. saugoti žmoniu sveikatą ir aplinką. Dėl to jis ir buvo sukurtas. Kitas teigiamas aspektas – katalizatorius, nereikalauja jokio techninio aptarnavimo. Jis gerai atlieka savo darbą, kol automobilis nuvažiuoja apie 100 tukstančių kilometrų. Vėliau katalizatorius keičiamas. Pagrindinis trūkumas – kaina. Katalizatoriams pagaminti naudojami itin brangūs ir reti metalai – tokie kaip platina, rodis ir paladis. Dar vienas neigiamas aspektas – esant katalizatoriui sumažėja automobilio galia, 3–5 proc. padidėja kuro sanaudos. Blogai ir tai, kad katalizatoriui tinka tik bešvinis kuras. Švino priedai sukelia nepageidaujamas reakcijas ir katalizatorius užsikemša ar nepataisomai sugenda.